Kalba lietuvos

Aruodai. Kalba. Lietuvių kalbos tyrimai Lietuvoje ir užsienyje

Linksniai[ taisyti ] Linksniavimas ir linksniai — visoms indoeuropiečių kalboms būdinga ypatybė.

KALBOS LIETUVOS MIESTUOSE

Daugumos indoeuropiečių kalbų, kur išlaikyta bent dalis senosios linksniavimo sistemos, linksniavimas sudėtingas. Lietuvių kalboje yra septyni linksniai bei dar trys pasenę vietininko variantai, iš kurių plačiau vartojamas tik vienasdvi giminėsdu skaičiai bei pasenusi kai kuriose formose užsikonservavusi dviskaita.

Lietuvių kalboje linksniai yra tokie: vardininkas nominatyvaskilmininkas genityvasnaudininkas datyvasgalininkas akuzatyvasįnagininkas instrumentalisvietininkas lokatyvasšauksmininkas vokatyvas.

Vietininko linksnis lokatyvas lietuvių kalboje turi keturias atmainas — inesyvą buvimas viduje, pvz. Adesyvas bei aliatyvas jau išnykę ir tebevartojami tik lietuviškuose kaimuose Baltarusijoje, o bendrinėje kalboje paprastai vartojama tik keletas aliatyvo kilmės prieveiksmių velniop, šuniop, galop, rudeniop, vakarop.

kalba lietuvos crypto go brrr

Iliatyvas gyvesnis tik tarmėse pietų ir rytų aukštaičiųo bendrinėje kalboje tepavartojamas retai dažniau tam tikrose sustabarėjusiose frazėse, kaip patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Ablatyvo atskirties linksnis išnyko dar anksčiau, galbūt jau baltų-slavų bendruomenėje, susiliejęs su kilmininku o kaip analitinis jo pakaitalas galbūt buvo sugalvotas prielinksnis nuo, pavyzdžiui, junginyje kilęs nuo Telšių vietoj jo galėjo būti vartotas tikrinio daiktavardžio Telšiai ablatyvas.

Daiktavardžiai turi kalba lietuvos linksniuotes, skirstomas į dvylika linksniavimo paradigmų. Paradigmą lengviausia nustatyti pagal daugiskaitos naudininko linksnio kamiengalio balsį, t.

Aruodai. Kalba. Lietuvių kalbos tyrimai Lietuvoje ir užsienyje

Kiekviena paradigma pasižymi dvejetainiai variantai be patikrinimo jai būdingomis linksniavimo savybėmis. Išsamus daiktavardžio paradigmų ir kirčiuočių sąrašas: [1] Giminės[ taisyti ] Vardažodžių giminės — vyriškoji ir moteriškoji. Būdvardžiai ir linksniuojamos veiksmažodžio formos lietuvių kalboje taip pat turi ir bevardę giminę tylu, matoma, ištirpękuri vartojama derinant su tam tikrais neapibrėžtais įvardžiais kažkas, viskas, tai ir pan.

  • Lietuvių kalba yra recenzuojamas tarptautinis lietuvių kalbai skirtas žurnalas.
  • Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kalba Lietuvos kariuomenės dienos proga Gerbiami kariai, Mieli Lietuvos žmonės, sveikinu visus su Lietuvos kariuomenės diena!

Skaičius[ taisyti ] Kalba lietuvos trečiasis skaičius lietuvių kalboje nėra visai išnykęs. Jis nors ir negausiai vis dar gyvai tebevartojamas kai kuriose lietuvių kalbos tarmėsebet daugelio bendrine kalba šnekančių lietuvių kalbos jausmas jau nebesupranta dviskaitos formų. Kaip ir kitose senosiose indoeuropiečių kalbosedviskaita neturi tokio formų gausumo, kaip kiti du skaičiai. Įvardžiuotinės formos[ taisyti ] Minėtina dar viena išskirtinė lietuvių kalbos ypatybė — įvardžiuotinės formoskurios ryškiausios būdvardžiuose taip pat jas turi kelintiniai skaitvardžiai, kai kurie įvardžiai ir dalyviai.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sienų kaita

Įvardžiuotinės formos nepažįstamos anglų, vokiečių, prancūzų ir šimtams kitų kalbų bet jas turi rusų kalba. Įvardžiuotinės formos vartojamos pabrėžiant, išskiriant daiktą kartu su jo savybe iš daugelio tokių pat. Jos sudaromos pridedant vadinamąjį anaforinį įvardį jis, ji prie žodžio galūnės.

Anaforinis įvardis sulimpa su galūne ir sudaro sudėtingesnę — dviskiemenę ar net triskiemenę — galūnę pvz.

  1. Unikali mūsų kalba Turime jus nuliūdinti — per savaitę Lietuvoje mūsų kalbos neišmoksite.
  2. Jablonskis Lietuvių kalba atsirado suskilus vadinamajai baltų prokalbei.
  3. The cookie is used to store the user consent for the cookies in the category "Analytics".

Laipsniavimas[ taisyti ] Būdvardžiai ir prieveiksmiai, kaip ir daugelyje kalbų, laipsniuojami. Taip pat laipsniuojami ir dalyviai.

Pradžia - Valstybinė lietuvių kalbos komisija

Būdvardžiai ir prieveiksmiai lietuvių kalboje laipsniuojami iš esmės tik sintetiškai. Tarpiniai laipsniai retai bet gyvai vartojami ir klasikinėje grožinėje literatūrojeir šnekamojoje kalboje.

Įdomu tai, kad lietuvių kalba neišlaikė nei vieno supletyvinio būdvardžių ar prieveiksmių kamieno, šitaip supaprastindama laipsniavimo sistemą netgi latvių kalboje esama keleto supletyvinių būdvardžių formų. Parodomojo įvardžio laipsniai[ taisyti ] Parodomasis įvardis lietuvių kalboje turi 3 laipsnius — tai dar vienas kalbos senoviškumo įrodymas.

Daugumoje senų indoeuropiečių kalbų parodomieji įvardžiai turėjo laipsnius, bet daugumoje dabartinių kalbų likę tik 2, kai kuriose — tik 1. Indoeuropiečių prokalbėje tie laipsniai buvo tokie: 1.

Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga

Bendrai paėmus, lietuvių kalbos įvardžių sistema labai turtinga. Veiksmažodžio formų gausumas[ taisyti ] Lietuvių kalboje veiksmažodis turi daug neasmenuojamųjų formų: dalyvius, pusdalyvius, padalyviusbūdiniussiekinius. Bene sudėtingiausia iš jų dalyviai, turintys būdvardžių ir veiksmažodžių savybių. Dalyviai kaitomi skaičiaislinksniais, giminėmis, laipsniais, laikaisrūšimis. Yra reikiamybės dalyvių.

kalba lietuvos knygos apie etf prekybos strategijas

Veikiamieji dalyviai laipsniuojami analitiškai, neveikiamieji — sintetiškai. Žodžio vieta sakinyje[ taisyti ] Žodžio vieta sakinyje visiškai laisva, kadangi kalba sintetinė.

Vis dėlto skirtingose situacijose ir įvairaus pobūdžio sakiniuose nusistovėjusi tam tikra vienokia ar kitokia žodžių tvarka pvz. Visada galima inversija — žodžių sukeitimas vietomis, tačiau tuomet sakinys skamba neįprastai ir stilizuotai. Grožinėje literatūroje ir lyrikoje inversija vartojama dažnai, nes norima pabrėžti, paryškinti mintis, vaizdus ar nuotaikas.

Negaliu to padaryti.

  • Ši atliktinė forma gali reikšti ir būtąjį laiką, ir neįvykdytą sąlygą: Bū́čiau mókęs, jéi bū́tumei paprãšęs.
  • Vilniaus Universitetas Dėl panašios politinės padėties ir panašios XX amžiaus istorijos trys valstybės — Estija, Latvija ir Lietuva — svetimšaliams dažnai atrodo kaip sesės trynės ir visos vadinamos baltų šalimis.

Tačiau žodžių tvarka atlieka kitą — reikšminę — funkciją; tai reiškia, kad sakinys iš bet kaip sudėliotų žodžių visada bus taisyklingas, bet keisis reikšminis jo atspalvis. Lietuvių kalbos raštas fonetinis paprastai viena raidė žymi vieną garsą su istoriniais elementais nosinės balsės žymi kalba lietuvos egzistavusius nosinius balsius.

kalba lietuvos parduodant akcijų pasirinkimo strategijas

Pagrindinis straipsnis — Lietuvių kalbos tarmės. Tarmių klasifikacijos pagrindu paprastai imama fonetika.

Mūsų skirnuva.ltių kalbos raida nuo LDK laikų - LRT

Lietuvių tarmių yra dvi klasifikacijos: K. Jauniaus -A. Salio ir A. Baranausko- Z. Iš esmės jos nedaug skiriasi, tačiau A. Zinkevičiaus klasifikacijoje yra patikslintos šnektų ribos ypač aukštaičiųnuoseklesnis skirstymas remiamasi balsynu, be to, skirstant to paties lygment vienetus, pvz.

kalba lietuvos opcionų prekybininkų sėkmės procentas

Lietuvių kalboje pagrindinės tarmės — žemaičių ir aukštaičių Kiekviena jų skirstoma į tris patarmes, o šios — į šnektas ir pašnektes ; išskirtinos sūduvių tarmė kauniškių ir dzūkų tarmė pietų kalba lietuvos. Lietuvių kalbos ekstremumai[ taisyti ] Lietuvių kaip užsienio kalba[ taisyti ] Lietuvių kalba kaip užsienio yra dėstoma šiuose universitetuose: [2].

kalba lietuvos gyti dvejetainius kapitalo opcionus

Svarbi informacija